Miškai

„Miškų infrastruktūros gerinimas“ – norintiems įrengti ar rekonstruoti miško kelius, miško sausinimo sistemas.

Priemonės „Žemės ūkio miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ tikslas – sudaryti tinkamas sąlygas infrastruktūros plėtrai, kuri pagerintų žemės ūkio ir miškininkystės konkurencingumą.

Priemonės veiklos sritys:

„Žemės ūkio vandentvarka“;
„Miškų infrastruktūros gerinimas“;
„ Žemės konsolidacija“;
„Gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimas“.

Veiklos sritis „Miškų infrastruktūros gerinimas“:

Veiklos srities tikslas - teikti paramą miško infrastruktūrai gerinti.

Paramos gali kreiptis - privačių miškų savininkai ir jų asociacijos, taip pat savivaldybės ir jų asociacijos, valstybinių miškų valdytojai.

Paramos lėšos galės būti panaudotos kompensuojant tokias miškų infrastruktūros gerinimo išlaidas, kaip miško keliams su žvyro danga išleistos lėšos bei pinigai skirti sausinimo grioviams, pralaidoms, tiltams ir kitiems hidrotechniniams statiniams įrengti ar rekonstruoti.

Bus finansuojamos ir miškotvarkos projektų parengimo išlaidos. ES paramą taip pat bus galima panaudoti projekto viešinimui. Dar viena tinkamų finansuoti išlaidų kategorija – bendrosios projekto išlaidos.

Teikiamos paramos dydis vienam miško infrastruktūros gerinimo projektui priklausys nuo išlaidų, kurios bus patvirtintos kaip tinkamos finansuoti. Pagal veiklos sritį „Miškų infrastruktūros gerinimas“ finansuojama iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui – 690 560 Lt.

Paramos gavimo žingsniai:

Naudinga informacija:

Aktualūs teisės aktai

„Miškų ekonominės vertės didinimas“ – norintiems pertvarkyti mažos ekonominės vertės medynus ir ugdantiems jaunuolynus, modernizuoti miško darbų techniką.

Paramos gavėjai pagal priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“ – privačių miškų savininkai ir jų asociacijos, taip pat savivaldybės ir jų asociacijos.

Remiamos veiklos sritys:

Pirma veiklos sritis – mažos ekonominės vertės medelynų (jaunuolynų) ir krūmynų pertvarkymas bei jaunuolynų ugdymas (parama neteikiama iškirstiems miškams atsodinti).

Antra veiklos sritis – miško kirtimo, apvaliosios medienos bei biokuro (medienos kuro) ruošos modernizavimas.

Tinkamos finansuoti išlaidos:

Pagal pirmąją veiklos sritį:

jaunuolynų ugdymo (šviesinimo ir valymo kirtimų) išlaidos;
mažos ekonominės vertės medynų (jaunuolynų) ir krūmynų pertvarkymo (rekonstrukcijos) išlaidos pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus;

Pagal antrąją veiklos sritį:

naujos miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos technikos ir įrangos įsigijimas: motoriniai pjūklai ir krūmapjovės, medienos ištraukimo traktoriai, savikrovės priekabos, medvežiai, miškavežiai, medkirtės, biokuro ruošos technika (medžių ar krūmų pjovimo ir skiedrų ruošimo kombainai energetinėms plantacijoms, mechanizmai šakoms į rulonus presuoti, medienos smulkintuvai (kapoklės), N ir O kategorijų transporto priemonės (išskyrus G kategorijos transporto priemones) medienos skiedroms vežti, programinė įranga.

Taip pat finansuojamos miškotvarkos projektų parengimo, viešinimo bei bendrosios išlaidos.

Visos miškų vertės didinimui skirtos investicijos turi būti atliekamos ne mažesniame kaip 1 hektaro miško valdų plote.

Paramos dydis:

Pagal priemonės pirmą veiklos sritį finansuojama iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse bei „Natura 2000“ teritorijose ir iki 50 proc. likusiose vietovėse esančiuose miškuose. Didžiausia paramos suma – 172 640 Lt.
Pagal priemonės antrą veiklos sritį finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma – 690 560 Lt, arba 150 000 Lt, teikiantiems paraiškas, kai prašoma paramos suma yra ne didesnė kaip 150 tūkst. litų.
Pareiškėjas teikdamas paraišką paramos gali kreiptis pagal abi priemonės veiklos sritis. Tokiu atveju didžiausia paramos suma bendram projektui negali viršyti 690 560 Lt.

Paramos gavimo žingsniai:

Aktualūs teisės aktai:

„Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ – norintiems apželdinti žemės ūkio paskirties žemę mišku.

Europos Sąjungos parama suteikia galimybę žemes paversti žaliuojančiais miškais ir už tai gauti kompensacines išmokas.

Priemonės tikslas – skatinti žemės ūkio produkcijos gamybai naudotos žemės apželdinimą mišku kaip alternatyvų žemės panaudojimą plėtojant miškų ūkio veiklą ir užtikrinant vietovės ekologijos ir aplinkosaugos sąlygų gerinimą klimato kaitos kontekste bei sprendžiant nedarbo problemas kaimo vietovėse.

Paramos gali kreiptis fiziniai (ne jaunesni kaip 18 metų) ar juridiniai asmenys, kuriems žemės ūkio paskirties žemė priklauso nuosavybės teise, valstybinės žemės valdytojai. Vienas iš pagrindinių reikalavimų - veisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip pusė hektaro, nebent veisiamas miškas ribojasi su kitu mišku. Įveisiamo miško sklypas paskutinius 2 metus iki paraiškos pateikimo turi būti deklaruotas tiesioginėms išmokoms gauti.

Parama neskiriama ūkininkams ir jų sutuoktiniams, kurie gauna ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos paramą. Taip pat parama neskiriama antrą kartą veisiant mišką tame pačiame sklype. Parama neteikiama ir ketinantiems auginti kalėdinius medelius ar greitai augančius medžius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei penkeri metai.

Teikiamos paramos dydis priklauso nuo pasirinktų medžių rūšių ir palankumo ūkininkauti apsodinamoje žemėje. Bendra pagalbos suma negali viršyti 690 560 Lt per trejų fiskalinių metų laikotarpį. Kompensuojama 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir 70 proc. palankiose ūkininkauti vietovėse.

Pagal priemonę mokamos trijų rūšių išmokos: vienkartinė miško įveisimo išmoka, penkerius metus po įveisimo mokama miško priežiūros ir apsaugos išmoka bei prarastų pajamų kompensavimo išmoka.

Pirmųjų dviejų išmokų dydžiai priklauso nuo to, kokia yra įveisiamo miško želdinių rūšinė sudėtis – kuo daugiau kietųjų lapuočių medžių rūšių ir liepos želdinių, tuo jos didesnės. Be to, mokant miško įveisimo išmokas, atsižvelgiama, kokio palankumo ūkininkauti vietovėje sodinamas miškas.

Prarastų pajamų kompensavimo išmoka mokama 15 metų po miško įveisimo. Pastaroji išmoka yra dvejopa. Paramos gavėjai, kurie iš savo ūkyje vykdomos žemės ūkio veiklos prieš įveisiant mišką uždirba mažiau negu pusę visų savo pajamų, per metus gauna 86 Lt/ha. Žemdirbiams, kurie iš savo ūkyje vykdomos žemės ūkio veiklos prieš įveisiant mišką uždirba ne mažiau kaip pusę visų savo gaunamų pajamų, per metus kompensuojama 383 Lt/ha.

Parama miškui įveisti valstybinėje žemėje teikiama tik miško įveisimo išlaidoms kompensuoti.

Paramos gavimo žingsniai:

Naudinga informacija:

Aktualūs teisės aktai

„Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ – norintiems apželdinti mišku ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemę.

Europos Sąjungos parama suteikia galimybę nenaudojamas ar apleistas žemes paversti žaliuojančiais miškais ir už tai gauti kompensacines išmokas.

Priemonės tikslas – skatinti ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimą mišku kaip alternatyvų žemės panaudojimą plėtojant miškų ūkio veiklą ir užtikrinant vietovės ekologijos ir aplinkosaugos sąlygų gerinimą klimato kaitos kontekste bei sprendžiant nedarbo problemas kaimo vietovėse.

Paramos gali kreiptis fiziniai (ne jaunesni kaip 18 metų) ar juridiniai asmenys, kuriems ne žemės ūkio paskirties ar apleista žemės ūkio paskirties žemė priklauso nuosavybės teise, valstybinės žemės valdytojai. Vienas iš pagrindinių reikalavimų - veisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip pusė hektaro, nebent veisiamas miškas ribojasi su kitu mišku.

Parama neskiriama ūkininkams ir jų sutuoktiniams, kurie gauna ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos paramą. Taip pat parama neskiriama antrą kartą veisiant mišką tame pačiame sklype. Parama neteikiama ir ketinantiems auginti kalėdinius medelius ar greitai augančius medžius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei penkeri metai.

Teikiamos paramos dydis priklauso nuo pasirinktų medžių rūšių ir ir palankumo ūkininkauti apsodinamoje žemėje. Bendra pagalbos suma negali viršyti 690 560 Lt per trejų fiskalinių metų laikotarpį. Kompensuojama 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir 70 proc. palankiose ūkininkauti vietovėse.

Pagal priemonę mokamos dviejų rūšių išmokos: vienkartinė miško įveisimo išmoka bei penkerius metus po įveisimo mokama miško priežiūros ir apsaugos išmoka. Išmokų dydžiai priklauso nuo to, kokia yra įveisiamo miško želdinių rūšinė sudėtis – kuo daugiau kietųjų lapuočių medžių rūšių ir liepos želdinių, tuo jos didesnės. Be to, mokant miško įveisimo išmokas, atsižvelgiama, kokio palankumo ūkininkauti vietovėje sodinamas miškas.

Parama miškui įveisti valstybinėje žemėje teikiama tik miško įveisimo išlaidoms kompensuoti.

Paramos gavimo žingsniai:

Naudinga informacija:

Aktualūs teisės aktai

„Miškų aplinkosaugos išmokos“ – parama besilaikantiems papildomų aplinkosauginių veiklos apribojimų miškuose.

Priemonės tikslas – finansiškai skatinti privačių miškų savininkus vykdyti aplinkosaugos požiūriu tinkamesnę miškų ūkio veiklą, išsaugoti kertines miško buveines ir ugdyti miško savininkų ekologinį sąmoningumą, išsaugoti aukštos kokybės biologinę įvairovę miško buveinėse.

Paramos gali kreiptis privačių miškų savininkai, savo valdose sutartiniais pagrindais savanoriškai įsipareigojantys laikytis papildomų aplinkosaugos reikalavimų, nenustatytų teisės aktais ir neprivalomų jų valdoms.

Pagal priemonę remiamos dvi veiklos sritys:

Pirmoji veiklos sritis – išmokos už pagrindinių miško kirtimų nevykdymą KMB* teritorijose. Pagal pirmąją šios KPP priemonės veiklos sritį išmokos miškų savininkams bus skiriamos už tai, kad identifikuotų kertinių miško buveinių (KMB) teritorijose 7 metus nebūtų vykdomi pagrindiniai miško kirtimai. Miško valdos, už kurias būtų skiriamos išmokos, turi priklausyti III arba IV miškų grupei. Dar vienas reikalavimas, keliamas miško valdoms – jos turi būti ne mažesnio kaip 0,5 hektaro ploto KMB.

Antroji veiklos sritis – išmokos už neplynus miško kirtimus vietoj galimų plynų miško kirtimų III* ir IV* grupės brandžiame miške. Pagal antrąją veiklos sritį, kaip ir pagal pirmąją, parama bus skiriama toms miškų valdoms, kurios yra priskiriamos III ar IV miškų grupei. Tačiau pagal antrąją veiklos sritį miškų savininkai turės prisiimti kitokio pobūdžio įsipareigojimus: vietoje galimų plynųjų jie turės vykdyti neplynuosius miško kirtimus.

Teikiamos paramos dydis

Pagal I veiklos sritį – parama mokama 7 m. apie 963,33 Lt/ha per metus.
Pagal II veiklos sritį – parama mokama 7 m. apie 483,39 Lt/ha per metus.

Parama neteikiama plotui, kuriam jau teikiama parama pagal priemonę ,,Natura 2000“ išmokos“.

* Kertinė miško buveinė (KMB) – nepažeistas miško plotas, kuriame dabar yra didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų buveinių specializuotųjų rūšių.

*III grupės miškai – geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ir šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose ir biosferos monitoringo teritorijose, miškai, apsaugos zonų ir kiti miškai, kuriuose ūkininkaujama siekiant išauginti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens ir žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas.

*IV grupės miškai – miškai, kuriuose ūkininkaujama laikantis aplinkos apsaugos reikalavimų, siekiant išauginti produktyvius medynus medienai tiekti.

Paramos gavimo žingsniai:

Naudinga informacija:

Aktualūs teisės aktai

„Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ – atkuriantiems gaisrų pažeistus miškus, taikantiems gaisrų prevencines priemones.

Pagal priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių diegimas“ parama yra skiriama gaisrų ir stichinių nelaimių prevencijai užtikrinti bei pažeistiems miškams atkurti.

Veiklos sritys:

Pirma veiklos sritis – stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės.
Antra veiklos sritis – bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos gerinimas.

Veiklos sritis „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“:

Į pirmosios veiklos srities paramą gali pretenduoti tiek privačių miškų savininkai, tiek valstybinių miškų valdytojai.

Siekiant atkurti pažeistus miško plotus, paramos lėšomis gali būti finansuojamos ploto sutvarkymo ir išvalymo, miško sodmenų įsigijimo ir transportavimo, dirvos paruošimo, sodinimo, žuvusių želdinių atsodinimo ar želdinių apsaugos priemonėms skirtos išlaidos.

Privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai, paraiškas teikdami pagal pirmąją veiklos sritį, gali pretenduoti į ne didesnę kaip 345 280 litų paramą. Paramos lėšomis kompensuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Likusią projekto įgyvendinimui reikalingą lėšų dalį turėtų padengti patys miškų savininkai ar jų valdytojai.

Antroji veiklos sritis „Bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos gerinimas“:

Antrosios veiklos srities lėšomis pasinaudoti gali juridiniai asmenys, visų nuosavybės formų miškuose vykdantys bendrą valstybinę miškų priešgaisrinės apsaugos sistemą.

Paramą galima panaudoti tam, kad būtų parengti tam tikrai vietovei skirto miško priešgaisrinių veiksmų arba operatyvinio miško gaisrų gesinimo planai.

Taip pat gali būti finansuojamos tokios miško gaisrų prognozavimo ir stebėjimo priemonės, kaip gaisrų stebėjimo bokštų statyba, jų įrengimas ir rekonstravimas. Paramos lėšas galima panaudoti miško gaisrų stebėjimo sistemų, duomenų ir telekomunikacinių ryšių sistemų įsigijimui bei įrengimui ir kt.

Pagal antrąją veiklos sritį galima prentenduoti į 1,381 mln. litų paramą. Paramos lėšomis kompensuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Paramos gavimo žingsniai:

Naudinga Informacija:

Aktualūs teisės aktai

„Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ – atkuriantiems, saugojantiems ir plėtojantiems miškų ekologines ir rekreacines funkcijas.

Privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai didinti ekologinę bei estetinę miško vertę gali pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Pagal šią priemonę remiamas miškų ekologinių ir rekreacinių funkcijų kaimo vietovėse atkūrimas, išsaugojimas ir plėtra.

Paramos gali kreiptis privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai (paramos besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų).

Paramos lėšos pagal priemonę galės būti panaudotos pamiškių formavimui – ši veikla turėtų didinti miško atsparumą neigiamam vėjo poveikiui ir sudaryti tinkamą gyvenamąją aplinką įvairioms augalų ir gyvūnų rūšims. Miško apželdinimas ornitochondriniais medžiais ir krūmais bei mažų (iki 300 kv. m.) kūdrų įrengimas ar atnaujinimas gali pagelbėti saugant ir gausinant miško paukščių populiacijas.

Remiamas ir visuomenei laisvai naudotis skirtos infrastruktūros gerinimas II B (rekreaciniuose), III (apsauginiuose) bei IV (ūkiniuose) miškų grupių miškuose, gamtosaugos objektų aplinkos tvarkymas ir apsaugos darbai, miškuose esančių saugomų natūralių ar saugomų rūšių buveinių, numatytų gamtotvarkos planuose, atkūrimas arba būdingos miško struktūros palaikymas, miško kelių per ekologiškai jautrias zonas laikinas uždarymas.

Rezervatiniuose (I grupės), ekosistemų apsaugos (II grupės) ir Natura 2000 tinklo teritorijų miškuose bus kompensuojami pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo darbai. Miškotvarkos projekto ir kitų reikalingų dokumentų parengimas taip pat yra remiamas, tačiau finansuojama ne daugiau kaip10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų).

Paramos dydis. Paramos lėšomis finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui – iki 345 280 Lt.

Paramos gavimo žingsniai:

Naudinga informacija:

Aktualūs teisės aktai

„Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ miškų teritorijose).

Priemonės tikslas – užtikrinti sėkmingą direktyvų 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos ir 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos įgyvendinimą teikiant specialią paramą privačių miškų savininkams, siekiant padėti jiems spręsti konkrečias problemas, kylančias dėl šių direktyvų įgyvendinimo, padėti gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, ugdyti vietos bendruomenių ekologinį sąmoningumą.

Paramos gali kreiptis privačių miškų savininkai ir privačių miškų savininkų asociacijos. Pareiškėjas, gaunantis paramą pagal priemonę „Natura 2000“ miškų ūkyje“, už tuos pačius plotus negali gauti paramos pagal priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“.

Pagal priemonę mokamos metinės kompensacijos už papildomas patirtas išlaidas ir prarastas pajamas dėl miško ūkinės veiklos apribojimų, nustatytų įgyvendinant direktyvas 79/409/EEB ir 92/43/EEB atitinkamoje vietovėje. Dėl paramos galima kreiptis deklaruojant žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus tiesioginėms išmokoms gauti.

Teikiamos paramos dydis

963,30 Lt/ha – kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus arba pagrindiniai miško kirtimai yra atidėti vėlesniam laikui. Išmoka mokama tik tuomet, kai medynas yra pasiekęs IV (prekinės) miškų grupės miškams taikomą kirtimų amžių. Pagrindinių miško kirtimų atidėjimo atveju išmoka mokama tik kirtimų atidėjimo laikotarpiu.
483,35 Lt/ha – kai leidžiami pagrindiniai miško kirtimai, tačiau jie turi būti vykdomi atvejiniais kirtimais.
759,60 Lt/ha (5 metams) – kai plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių.
184,70 Lt/ha – kai draudžiama 20 metų amžių pasiekusiuose ir vyresniuose medynuose sanitariniais kirtimais iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius. Išmoka mokama tik tuomet, kai medynas yra retinimų amžiaus ir vyresnis.

Paramos gavimo žingsniai:

Naudinga informacija:

Aktualūs teisės aktai