Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) siekia užtikrinti, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšos būtų naudojamos skaidriai, teisėtai ir tikslingai. Rizikų valdymas – tai viena iš pagrindinių priemonių, padedančių išvengti netinkamo lėšų panaudojimo, sukčiavimo atvejų ir užtikrinanti, kad parama pasiektų tik tuos, kam ji teisėtai priklauso.
 |
Kas yra projekto rizikingumas?
|
Pagal Žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 3D-102 patvirtintas Administravimo taisykles:
„Projekto rizikingumas – visuma rizikos veiksnių, galinčių lemti projekto įgyvendinimo eigą ir (arba) pasireikšti projekto kontrolės laikotarpiu“ (3.26 punktas).
|
|
Teisinis pagrindas ir informaciniai šaltiniai
|
Rizikos valdymas NMA veikloje grindžiamas šiais pagrindiniais teisės aktais:
- Dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklių patvirtinimo
- Dėl Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo
- Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo
- Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones taikymo metodikos patvirtinimo
Aktuali informacija:
- Pradedamos rizikingų projektų patikros vietoje (2024-04-17)
- Mažiau rizikingų projektų ir patikrų (2025-04-28)
- Sąžininga ir skaidri paramos gavėjo veikla nulems trumpesnį projekto kontrolės laikotarpį (2025-01-09)
|
|
Projektų rizikingumo vertinimas
|
NMA projektų rizikingumą vertina tiek paramos paraiškų nagrinėjimo metu, tiek jų įgyvendinimo ir priežiūros laikotarpiu.
Projektas gali būti priskirtas rizikingų kategorijai, jei nustatomas bent vienas iš šių požymių:
- sudarytos dirbtinės sąlygos siekiant gauti paramą;
- nutraukta veikla ir nepasiekti paraiškoje numatyti rodikliai arba pasiekta tik jų dalis;
- numatytos veiklos nevykdymas ar imitavimas;
- atrankos kriterijų nesilaikymas;
- projekto įgyvendinimas ne pagal patvirtintas sąlygas;
- investicijų nenaudojimas arba dalinis jų naudojimas numatytoje veikloje.
|
|
Rizikos valdymo priemonės
|
NMA siekdama užtikrinti efektyvų, skaidrų ir tikslingą paramos lėšų administravimą, taiko įvairiapuses rizikos valdymo priemones. Šios priemonės skirtos identifikuoti, valdyti ir sumažinti rizikas, susijusias su galimais pažeidimais, sukčiavimu ar netinkamu lėšų panaudojimu.
Taikomos pagrindinės priemonės:
- Tikslinės patikros vietoje – atliekamos projektams, kuriuose nustatyti rizikos požymiai. Tikslas – patikrinti faktinių veiklų atitiktį deklaruotai informacijai bei išvengti galimų pažeidimų.
- Duomenų analizė ir vertinimo algoritmai – naudojami statistiniai, istorinių duomenų bei elgsenos modeliai, leidžiantys objektyviau identifikuoti rizikingus projektus ar pareiškėjus.
- Rotacijos ir atsitiktinės atrankos principai – taikomi patikrų planavime siekiant užtikrinti nešališkumą, mažinti korupcijos riziką ir stiprinti pasitikėjimą.
|
|
Vertinimo metu ar kitais paraiškos administravimo etapais dažniausiai pasitaikančios nustatytos rizikos
|
- Galimai dirbtinės sąlygos gauti paramą.
- Vykdomos veiklos, už kurią skirta parama, imitavimas.
- Investicijų ne projekto reikmėms naudojimas.
|
|
Skaidrumo ir teisėtumo užtikrinimas
|
NMA įgyvendindama rizikos valdymo procedūras, vadovaujasi objektyviais, aiškiai apibrėžtais, proporcingais ir teisės aktuose įtvirtintais kriterijais. Siekiant išvengti subjektyvumo, užtikrinti sprendimų pagrįstumą ir skaidrumą, remiamasi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) rekomendacijomis, susijusiomis su svarbiomis korupcijos prevencijos nuostatomis.
Šis požiūris leidžia užtikrinti aiškią, nuoseklią ir teisės normomis pagrįstą rizikos nustatymo praktiką, skatinančią pasitikėjimą institucijos veikla bei paramos administravimo skaidrumą.
Paskutinio atnaujinimo data:
2026 m. gegužės 21 d. 13:57