Parama

Tiesioginės išmokos

Mėšlo ir srutų tvarkymas

Mėšlo ir srutų tvarkymas
 
Netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos patenka į aplinką, teršia paviršinius ir požeminius vandenis, didina oro taršą ir gali sukelti sveikatos problemų, o azoto ir fosforo junginių perteklius sukelia vandens ir sausumos ekosistemų pokyčius. Siekiant to išvengti, mėšlas ir srutos turi būti tvarkomos laikantis nustatytų aplinkosaugos reikalavimų. 
 
Mėšlo ir srutų laikymas 
 
Pagal aprašą, laikant nuo 1 iki 100 sutartinių gyvulių (SG), tirštąjį mėšlą galima laikyti mėšlidėje, tvarte arba rietuvėje prie tvarto. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką. Tačiau, jei auginama daugiau nei 100 sutartinių gyvulių, tirštąjį mėšlą privaloma kaupti mėšlidėje arba tvarte.
 
Tirštąjį mėšlą laikant laikinose lauko rietuvėse tręšiamuosiuose laukuose ir (ar) kompostuojant su ūkyje susidarančiomis augalinėmis priemaišomis kompostavimo rietuvėse laukuose, rietuves privaloma įrengti laikantis šių reikalavimų;
  • vieta laukuose parenkama, kad rietuvių neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu), ne arčiau kaip 150 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų. Vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme;
  • įrengiant rietuves, pirmiausia ant dirvos paskleidžiamas ne plonesnis kaip 20 cm smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų, medžio pjuvenų, durpių sluoksnis srutoms iš mėšlo sugerti, po to formuojama tirštojo mėšlo krūva. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;
  • rietuvės uždengiamos vandeniui nelaidžiomis lanksčiosiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu;
  • rietuvės turi būti įrengtos taip, kad srutos iš jų netekėtų į aplinką, į atmosferą būtų išmetama mažiau amoniako ir mažiau sklistų kvapai;
  • rietuvės laukuose laikomos ne ilgiau kaip 24 mėnesius.

Tręšimas 
 
Laukus tręšti mėšlu ir srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., tačiau tvarkoje yra numatyta išimčių. Jos įteisintos  dėl skirtingų gamtinių sąlygų minėtais laikotarpiais. 
  • Nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurios nuolydis ne didesnis kaip 12 proc. Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos, o į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui. 
  • Nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. tręšimui galioja tos pačios sąlygos, tačiau netaikomas reikalavimas, kad azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui. 
  • Draudžiama tręšti mėšlu ir srutomis nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. 
  • Kukurūzų pasėlius draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d. imtinai. 
  • Mėšlo ir srutų įterpti, skleisti negalima ir laikotarpiais, kai yra įšalusi, įmirkusi, užtvindyta, apsnigta žemė. 
Draudžiama skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti:
  • prie melioracijos griovių, kurių ilgis ne mažesnis kaip 3 kilometrai, arčiau kaip 3 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų;
  • prie melioracijos griovių, kurių ilgis mažesnis kaip 3 kilometrai, arčiau kaip 1 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.
 
Taip pat, priklausomai nuo tręšiamo ploto, reikia atlikti šias prievoles: 
  • jei tręšiama 10 ha ir daugiau, ne rečiau kaip vieną kart per kalendorinius metus – iki gruodžio 10 d. – duomenis apie tais metais panaudotą mėšlą ir srutas reikia įvesti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje.
Jei tręšiama daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų azoto turinčiomis trąšomis kartu su mėšlu ir (ar) srutomis, tik mėšlu, tik srutomis, tik mėšlu ir srutomis, kurių suminis bendrojo azoto kiekis (kg/ha) viršija Aprašo 3 priede nurodytas ištręšiamas maksimalias azoto normas (kg/ha) konkrečiam augalui, privaloma turėti Aprašo 231 punkte nustatytus reikalavimus atitinkantį konkretaus lauko tręšimo planą ir tręšiant neviršyti tręšimo plane apskaičiuotų mėšlo ir (ar) srutų ir kitų azoto turinčių trąšų kiekio. Tręšimo planas saugomas ne trumpiau kaip 3 metus nuo jo sudarymo datos. Tręšimo planas gali būti sudarytas naudojantis Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (https://paseliai.vic.lt) Trąšų naudojimo apskaitos posistemyje įdiegtu Tręšimo planavimo funkciniu komponentu (toliau – PPIS).
 
Atmintinė
 
Remiantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, atmintinėje pateikiama aktualiausia informacija, skirta asmenims, turintiems ūkinių gyvūnų, kaupiantiems, laikantiems, transportuojantiems ar naudojantiems mėšlą ir srutas laukams tręšti.
 
Šioje atmintinėje rasite:
  • informaciją apie mėšlo, srutų kaupimą, laikymą ir transportavimą;
  • tirštojo mėšlo laikymo laukuose tvarką;
  • tręšimo laikotarpius, sąlygas ir kt.
 
 
 
 
Kalendorius
 
            
 
Leidimo / draudimo tręšti mėšlu ir srutomis laikotarpiai --> peržiūrėti.
 
Teisės aktai
 
Išsamesnę informaciją galima rasti:
 
Paskutinio atnaujinimo data: 2026 m. kovo 18 d. 13:43
Ši interneto svetainė naudoja slapukus. Paspaudę „Sutinku“ arba naršydami toliau sutiksite su slapukų įrašymu. Savo sutikimą bet kada galite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau apie slapukų naudojimą  -  „Privatumas ir atsakomybė“ skiltyje.
 
Sutinku